Pirmadienio ryto skubėjimai

Kartais taip būna, pavyzdžiui pirmadienio rytais, kad visai to nenorėdami apsiimame kitų mums primestomis programomis. O po to jas dar padaliname ir kitiems. Galbūt Jums kažkas, visas pats būdamas įsitempęs, riktelėjo “paskubėk!”, taip perduodamas ir programą, jog privalu būti įsitempus, privalu nuolat laikyti mintyje tikslą, terminą ir būti dėl jų strese. Taip nutikus mūsų smegenys dažnai ir priima ją, nes iš esmės yra linkusios “mokytis” ir priimti įvairiausias problemas ir jas laikyti kaip savas. Tokiu būdu tampame tokie pat įsitempę kaip ir tie kurie ant mūsų riktelėjo. Kaupiame savyje frustraciją ir pyktį dėl neatliktų užduočių, “nelaiku pasitaikiusių įvykių”, ir daug kitų aplinkybių kurių sukontroliuoti mes negalime.
Nuo nuo čia jau tik vienas žingsnis kuomet “pasidaliname” ta programa su savo vaiku, kai jis “per lėtai” rengiasi, ar kai apsimiegojęs rengdamasis darželin, velka striukę žeme.

Reikalas tame, kad mes neprivalome apsiimti šiomis programomis, galėtume į daug ką kitaip pažiūrėti, bet taip jau susiklosto, kad remdamiesi šiomis programomis, mes apsiimame ir kitų siekiais. Taip pradedame gyventi jų gyvenimus. Tam, kad sutaupyti, kad daugiau uždirbti, kad daugiau stengtis, kad priversti save daryti tai ar anai, kad stresuoti, kad pergyventi. Problema ne tame, kad mes stengiamės, o tame kad kartais net nežinome ar tai dėl ko stengiamės yra tikrai mūsų pačių tikslai. Jeigu mes patys sau susigalvojame tarkime sporto programą ir to noriai laikomės – nuostabu! Bet deja dažniausiai mes “sportuojame” dėl to, kad kiti taip darė dar iki mūsų ir net nesuvokiame kiek visko galėtume daryti kitaip.

Pirmas žingsnis pokyčiams yra būti savistabiam, jausti savo mintis ir emocijas, stebėti ką jos mums sako. Kasdien bent penkias minutes skirti trumpai meditacijai. Patikėkite manimi, Jūsų vidus yra galingas ir protingas, jis būtinai atkreips Jūsų dėmėsį į šiuos vidinius neatitikimus, jeigu tik jam leisite tą padaryti. O leisti galime tik vienu būdu – skirdami sau laiko, pasodindami save pabūti bent šiek tiek ramiai, be proto tikslų ir terminų vykdymo, be plano. Tada toje tyloje ir iškyla visi atsakymai.

Raktinis momentas jas atskirti, tai pastebėti iš kurio lygmens ateina šios programos – ar iš žemesnių emocijų, tokių kaip baimė, įtampa, stresas ar iš aukštesnių, pavyzdžiui meilė, džiaugsmas, svajonės, dalinimasis.