Gali būti pats griežčiausias sau skeptikas ir vertintojas savo veikloje, bet kai gauni tokius atsiliepimus iš mokinių praėjusių kursą, tai širdis apsala ir atleidi sau už visus per visą gyvenimą padarytus vingius. Nes supranti, kad vertėjo. Vertėjo ir tas škadas sau praeity padaryti, kurias mes neišmanydami “klaidomis” sau įvardijame. Vertėjo klysti ir mokintis, klysti ir mokintis. Pasiekti tokį brandos etapą, kuriame tampa aišku – “Viskas, daugiau nebegaliu. Arba aš, arba tas darbas mane pribaigs. Privalo viskas keistis”. Ir tada viskas iš tiesų pradeda keistis. Senas darbas, kaip drabužis nebeaugina sielos, ir jis pasikeičia. Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo atsisakyti buvusios veiklos, nebenaudoti 10 metų versle įgytų įgūdžių ir palikti visa tai kažkam kitam, kam tuo bus įdomu užsiimti.
O aš ėmiausi visa širdimi dabar mylimos veiklos, tai mano vienas geriausių sprendimų šiame gyvenime.
“Tik grįžus namo suvokiau, kaip gera ir kaip faina! 😍 Visas tas mokymų laikas buvo nuostabus, tiek daug gilumo, tiek daug jausmo, tiek daug tikrumo ir pagalbos vieni kitiems. Su meile, su dėkingumu, su džiaugsmu 😊Ačiū labai už seminarus, ačiū už didelį indėlį mano geros savijautos link, už tikėjimą ir pasitikėjimą! Gera pažinti tokius žmones 🤩😍 Ačiū ❤️“ – Justė ir Ruslanas
Draugai, mano buvo garbė su Jumis darbuotis. 🙏