Matydami Tavo laimę…

Matydami Tavo laimę ir lengvumą, džiaugsmą ir laisvumą, patirtą einant Savęs link, kai kurie žmonės, dar gyvenantys sunkioje bangoje, gali į tave piktai pašnairuoti. Jiems gali nepatikti tai, ką Tu darai, gali sukilti pavydas. Jie tai vadins egoizmu arba lengvabūdiškumu. Turbūt jau tai patyrei?

Deja taip jau yra. Keičiantis pačiam, aplinka neišvengiamai pradeda keistis taip pat. Pirmiausia, padarius pirmus rimtus žingsnius, sukyla kontrastai ir Tu pamatai, kad pats nebegali gyventi taip kaip seniau – arogancijoj, apsileidime, kaltės ar kančios jausme. Na kaip ir gali… bet tai pernelyg daug jėgų Tau kainuoja toks prisitaikymas. Tada ateina Pokyčių metas. Ir Tu išsilaisvini iš savo senos aplinkos, senus bambančius ir priekaištaujančius draugus natūraliai keičia nauji ryšiai, kuriuose, kas sykį bendraudamas, esi pakylėjamas, įkvėptas. Senus darbus pakeičia nauji, daugiau įprasminantys tavo kelionę per Žemę.

Nepyk ant senų pažįstamų, kuriems Tavo Kelionė dar nesuprantama. Juk jiems tas kontrastas tarp tavo laimės ir jų liūdesio gniuždo. Visas jo skausmas, nuoskaudos susikaupę sukyla į paviršių. Nors Tavo pavyzdžiu Visata jam siūlo kitokį būdą patirti save, ne vien liūdesyje, bet jis kol to pasiūlymo dar nesupranta, dažnai pyksta – ant savęs ir ant visų. Laiko tai neteisybe. Neatsiprašinėk už tai ką darai. Tai Tavo. Šis gyvenimas yra Tavo!
Jeigu norėsi, mintyse tyliai palinkėki jiems gerumo ir šilumos, lai ir jie atranda savo laimę.